Naujienos

Visi laikotarpiai buvo mano gyvenimas

Birutė KYBARTIENĖ

Pirmosios Joniškio rajono savivaldybės tarybos narys arba deputatas Juozas Sperauskas kandidatavo Joniškyje, rinkimų apygardoje Statybininkų Nr. 5. „Signatarą“ rinko 5-6 šimtai Statybininkų ir aplinkinių gatvių gyventojų.
Kodėl buvo išrinktas?

J. Sperauskas buvo matomas rajone žmogus. Vertintas kaip protinga, principinga, tiesi ir reikli aukštąjį išsilavinimą turinti asmenybė.
Kai dabar, daugiau kaip po dvidešimt metų, šių eilučių autorė p. Juozo paklausė, ar jis žinojo, kad buvo svarstyta jo kandidatūra Tarybos pirmininko postui, jis nustebo ir išsitarė, kad nežinojo.
Tuomet Sąjūdžio žmonės Tarybos pirmininku norėjo matyti „aštraus“ proto, imlų naujovėms, veiklų žmonių išrinktą atstovą J. Sperauską, tačiau 56 deputatų Taryboje Sąjūdžio žmonių buvo vos trylika. Iškilo retorinis klausimas: „Ar palaikys Sąjūdžio kandidatą kiti Tarybos nariai, tarp kurių – daug buvusių kolūkių ir įvairių įstaigų, įmonių vadovų?“ Iškilus abejonėms, idėjos atsisakyta.
Tačiau ji galimai pasiekė kitą kandidatą į Tarybos pirmininko postą – Vytautą Adomaitį, kuris, tapęs rajono galva, savo pavaduotoju pasirinko J. Sperauską. Kai, neišbuvęs visos kadencijos V. Adomaitis, išvyko į kitą miestą, Tarybos pirmininku tapo J. Sperauskas. Vėliau vieną kadenciją (nuo 1995 iki 1997-ųjų) jis dirbo rajono savivaldybės meru. Baigiantis jai, šių eilučių autorei J. Sperauskas maždaug taip pasakė: „Dveji metai praėjo, kadencija baigiasi, kai viską perpratau ir išmokau dirbti.“
Netrukus J. Sperauskas su šeima išvyko į Joniškyje vaikų gydytoja dirbusios žmonos gimtąjį rajoną – Mažeikius. Dirbo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju... Šiuo metu jis – Mažeikių savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas.
J. Sperauskas kilęs iš Šakių rajono, mokėsi Plokščių vidurinėje mokykloje. Įstojo į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kurį baigė 1979 metais ir pagal paskyrimą atvyko į Joniškį. Šių metų kovo 14-ąją jam sukaks 58-eri.
„Signataras“ J. Sperauskas pasidalijo mintimis apie praėjusius gyvenimo metus ir veiklą:

-Kodėl tuomet ėjote į rinkimus? Kokius tikslus sau kėlėte?

-Kažkaip vedė Sąjūdžio skleidžiamas optimizmas, nepriklausomybės dvelksmas, Sąjūdžio euforija, patriotizmas.

-Kas įstrigo pirmojo Joniškio rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu?

-Ypatingų prisiminimų, apie kuriuos reikėtų rašyti, neišliko, nes tada asmeniškai nebuvau suformavęs lūkesčių muštis į valdžią. Tada sau nestačiau tikslų dalyvauti Tarybos valdyme. Tuo metu turėjau dar tam laikui patikimas Sanitarijos epidemiologijos stoties vyriausiojo gydytojo pareigas. Toji sveikatos priežiūros sistema dar nebuvo pradėjusi byrėti. Vytauto Adomaičio pasiūlymas – sutikti būti Tarybos pirmininko pavaduotoju, – mane nustebino, ilgokai mąsčiau, ar priimti tokį iššūkį. Žinoma, sutikau dirbti tik neetatinio pirmininko pavaduotojo statuse.

-Kokia tuomet buvo neetatinio Tarybos pirmininko pavaduotojo veikla?

-Ypatingos išskirtinės veiklos lyg ir nebuvo, žinoma, reikėjo skirti daugiau dėmesio parengtų Tarybos sprendimų projektų analizei. Ieškoti bendrų politinių sprendimų blokados ir ūkio reformos padariniams švelninti.

-Kadangi vėliau išvykus/pasitraukus Vytautui Adomaičiui, tapote jau Tarybos pirmininku, ką galite pasakyti apie tai? Ar Tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas turėjo realią valdžią ir kokios tai buvo darbo funkcijos?

-Realesnė valdžia tuomet buvo rajono valdytojo rankose (Pirmosios rajono savivaldybės Tarybos kadencijos pradžioje valdytoju buvo Julius Kazėnas, buvęs sovietinis rajono vadovas, kuris, kilus skandalui dėl plytų ir kitokių darbelių, greitai, Sąjūdžiui priklausančių deputatų iniciatyva, iš valdytojo posto buvo atleistas, ir rajono valdytoju buvo išrinktas dabartinis rajono savivaldybės administracijos direktorius Voldemaras Bandžiukas – B. K. pastaba). Siekiant įtakoti valdytoją veikti taip, kaip norėtųsi, reikėjo diplomatijos, kraštutiniu atveju – nuoseklaus susitarimo su Tarybos dauguma dėl valdytojo pakeitimo.

-Ar daug klaidų tuomet buvo padaryta? Ar negraužia sąžinė?

-Pagal tas galimybes ir to laiko mano ir kitų situacijos suvokimą, atsižvelgiant ir į tai, kas sutiko dirbti vienokiose ar kitokiose pasiūlytose pareigose – klaidų padaryta nebuvo.

-Kaip manote, ką reikėjo daryti, kad neprarastume žmonių, kurie buvo pikti, alkani, gyveno nežinioje, pasitikėjimo?

-Blokada. Ji buvo blokada. Žmonės suprato Tarybos ir Valdybos pastangas veikti rajono naudai. Specialių baimių dėl galimo pasitikėjimo praradimo lyg ir nebuvo.

-Kas buvo tie pirmieji Joniškio rajono „signatarai“, negailėję savo laisvo laiko, penkerius metus dirbę visiškai veltui? Idealistai, maksimalistai, patriotai ar... „kvailiai“, neturintys asmeninio intereso, nevažinėjantys už savivaldybės ar ES lėšas po Olandiją, Italiją, Prancūziją ir kitokias užsienio šalis?

-Nemanau, kad turėčiau vertinti. Visi turėjo susiformavusią savimonę, visiems buvo savų interesų ir problemų dėl prasidėjusios ūkio suirutės ir pertvarkos. Tai savaip įtakojo kiekvieno pažiūras ir orientacijas. Daugiau bendravau su Sąjūdžio paremtais žmonėmis, kurių pažiūros buvo man artimesnės.

-Kurių kolegų vardai Jums labiausiai įstrigo, kodėl įstrigo?

-Nenorėčiau kažką lyg ir paliaupsinti, o kažko nepaminėti.

-Ką Jums davė darbas pirmojoje Joniškio rajono savivaldybės taryboje?

-Patirties vadovauti tokios apimties kolegialiam organui, supratimo apie savivaldybės biudžetą ir asignavimų valdytojų valdymą, jų optimistinių norų apraminimą.

-Gimėte ir užaugote Šakių rajone, mokėtės Vilniuje, gyvenote ir dirbote Joniškyje, o dabar – Mažeikiuose? Ką galite pasakyti apie šiuos savo gyvenimo kelius? Kuris iš jų buvo įdomiausias? Kuris buvo sunkiausias?

-Visi laikotarpiai buvo mano gyvenimas. Jis buvo įdomus. Darbas kvailį myli. Aš visose pareigos pilnu krūviu pasinerdavau į darbus, o į juos pasinėręs – stengdavausi atlikti kruopščiai ir sąžiningai.

-Kokiom priklausėte partijoms? Ar šiuo metu priklausote kokiai nors partijai?

-Nuo 1994 iki 1999-ųjų buvau Tėvynės Sąjungos narys. Nuo 2000-ųjų nepriklausau jokiai partijai.

-Su žmona Joniškyje auginote du sūnelius. Laikas bėga... Gal jau esate senelis?

- Turime vaikaitę 2 metų ir vaikaitį 8 mėnesių (nuo kiekvieno sūnelio po vieną).

-Atleiskite už asmeninį klausimą, kurį formuluočiau taip: „Dabar mada, dauguma vyresnio amžiaus žmonių, ypač žinomesnių, ar šiaip nuotykių ieškotojų skiriasi, dalijasi turtus... Penkiasdešimtmečiai ar vyresni vyrai veda dvidešimtmetes... Jūs, regis, nemadingas žmogus?

-Na, kažkaip nepavyko su tokia mados srove koja kojon pažygiuoti. Matyt, nebuvo reikalo.

-Buvote ir esate už šeimos vertybes?

- Taip. Svarbiausios – tarpusavio supratimas ir įvertinimas, abipusis rūpinimasis.

- Kokios dar vertybės Jums svarbios?

-Gal sąžiningumas, duoto žodžio laikymasis, kruopštumas, kompetencija ir jos kėlimas tose srityse, kuriose vystai darbinę ar visuomeninę veiklą.

-Ar prisimenate dienas, metus, išgyventus Joniškyje? Kokie tai prisiminimai?

-Daugiau gerų prisiminimų.

-Ar dažnai apsilankote Joniškyje? Su kuo daugiau bendraujate?

-Kartą ar du per metus. Su buvusiais tuo laiku ir išlikusiais iki šių dienų šeimos draugais.

-Ar matote kokius nors gerus pokyčius Joniškyje? Kokius?

-Matau. Gražėja pastatai, gatvės. Ar tinkama sparta? Geriau spręsti tiems, kurie yra vietoje ir žino apie galimybes ir ar tinkamai jos naudojamos.

-Buvote gydytojas... Ar darbas pirmoje Joniškio rajono savivaldybės taryboje, buvote ir rajono meras Jus „privertė“ persikvalifikuoti? Gailitės dėl to ar nesigailite?

-Dabar esu Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjas. Iš gydytojo į savivaldybininką persikvalifikuoti nebuvo labai sudėtinga. Ten taip pat buvo darbas su teisės aktais ir žmonėmis. Gailėtis nėra ko, nes būtent tokios pareigybės, kuri tuo metu buvo aprašoma Higienos centro vadovo pareigybės aprašyme, dabar lyg ir nėra, o patys higienos centrai jau dabar kitaip vadinasi, sumenko įgaliojimai, vykdo kiek kitokias funkcijas ir darbo organizavimas kitoks.

-Gal turite dar kokių minčių, kuriomis norėtumėte pasidalinti?

-Esu įsisavinęs vieną psichologų išrastą ir liaupsinamą tiesą – nesiūlyk savo patarimų, kai tavęs to neprašo. Dėl tokių įsitikinimų nuo patarimų ir minčių klojimo ir susilaikysiu.

Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

Joniškio rajono „signataras“ Juozas Sperauskas šiomis dienomis
J. Sperausko asmeninio albumo nuotr.

comments powered by Disqus

Papildoma informacija